- artoja
- artojà sf. Ml arimo laikas: Jau prasideda artojà Ck.
Dictionary of the Lithuanian Language.
artoja
Look at other dictionaries:
artojaitis — sm. (1) artojo sūnus: Artojaičio darbas – žagrelė rankon, dalgelė antron Vrn … Dictionary of the Lithuanian Language
artojauti — artojauti, auja, ãvo intr.; Sut ariant uždarbiauti: Geriau jis eitų artojaut Šn … Dictionary of the Lithuanian Language
apkliustyti — apkliùstyti tr. apipilti: Užarus lauką pirmądien, artoją apkliùstyk vandeniu – bus minkšta art Vlk. kliustyti; apkliustyti; iškliustyti; prikliustyti … Dictionary of the Lithuanian Language
apspisti — apspìsti Š; L 1. tr. K, Rtr apgulti spiečiui, apspiesti: Sode kad apspìto bitės – vos pabėgau Sv. ║ būti spiečiaus apspiestam: Jis apspìtęs visas bičių i stovia išsiskėtęs Jrb. 2. tr. Š, Klk, Šll, Šln, Dkš, Ds, An apstoti iš visų pusių,… … Dictionary of the Lithuanian Language
ašvienis — sm. (1) Kv, Up, ašvienỹs (3b) darbinis arklys: Pakinkyk ašvienį į ratus Varn. Svetimi išganė lauką, o man neliko niekur nė ašvienio paleisti Lk. Juk ir ašvienỹs nori gerti Šlv. Daug šimtų metų prašoko, lig vieną antrą gyvolį ir ašvienį… … Dictionary of the Lithuanian Language
cyrulis — cỹrulis sm. (1). Štk, Žd, cyrùlis (2) K, cyrulỹs (3b) J, StngŽ92, Vn, Rsn, cirulỹs (3b) Š 1. vieversys, vyturys: Cỹrulis visu pirmasis paukštis atleka Jdr. Jau parlėkė cỹruliai, būs pavasaris Yl. Pavasariuo artėjant ir cyrulỹs jau pasirodė … Dictionary of the Lithuanian Language
glėbys — glėbỹs sm. (4) K, Š, A.Baran, glė̃bis (2) Nm 1. rankomis apkabinimas: Imk į glė̃bį Dkš. Jis mano glėbyjè numirė KI93. Kurį nors nutvėręs į glėbį neša skandinti P.Cvir. Usninis džiaugės motinos glėby T.Tilv. Atsimyluoja diedai, glėbiuosna… … Dictionary of the Lithuanian Language
keliaklupsčias — keliãklupsčias, ia adj. (1) NdŽ, keliãklūpsčias (1), kẽliaklupsčias (1) NdŽ, Aln, Sv, Pl, Lnkv, kẽliaklūpsčias (1) NdŽ atsiklaupęs ant kelių: Žmogelis ėjo keliaklupsčias aplink bažnyčią J.Jabl. Maldininkės pamažu keliaklupsčios slinko į… … Dictionary of the Lithuanian Language
kriuzenti — kriuzenti, ẽna, ẽno žr. kruzenti: 1. Arklys, atsigręžęs į artoją, kriuzẽna: nori paganios, poilsio Kp. 2. J Ko čia dabar kriuzenì, ko juokies? Kp. Tos mergos tai tik kriuzẽna ir kriuzẽna Sb. Kriuzenì kriuzenì kaip geležėlę radęs Pnd.… … Dictionary of the Lithuanian Language
leisti — leisti, leidžia, leido (leidė) I. duoti sutikimą, laisvę. 1. tr., intr. SD311 duoti sutikimą kam nors ką daryti: Ar tau leidė mama tą knygą nusipirkt? Vb. Žilvine, žalteli, leiski leiski mus į tėvelių šalį aplankyt namus S.Nėr. Ji tėvų neleidama… … Dictionary of the Lithuanian Language
